Hidrolatas, hidrozolis ar aromatinis vanduo?

Aromatiniai vandenys, gaunami distiliuojant augalus, sulaukia vis daugiau dėmesio aromaterapijoje, kosmetikos gamyboje ir net maisto pramonėje. Tačiau jie dažnai vadinami net keliais skirtingais pavadinimais, o tai sukuria nemažai painiavos vartotojams, pardavėjams, aromaterapeutams, tyrėjams ir net gamintojams.

Populiariausi šio produkto pavadinimai yra hidrolatas ir hidrozolis, kartais naudojamas ir aromatinis vanduo.

Taip pat galite rasti terminus žiedų vanduo, „augalo pavadinimas + distiliatas“, „augalo pavadinimas + vanduo“ bei įvairių jų derinių. Pasitaiko ir komiškų, pvz. „Rozmarino rožių vanduo“. Taip buvo pavadintas vanduo, gautas išdistiliavus rozmariną...

Šiame straipsnyje įsigilinsime į šių terminų kilmę, jų vartoseną skirtingose srityse, geografiniuose regionuose bei išsiaiškinsime, kaip iš tikrųjų reikėtų vadinti šiuos nuostabiai aromatingus vandenis.

HIDROLATAS

Šis terminas dažniausiai vartojamas Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Be to, jis įtrauktas į Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) dokumentą ISO 9235:2021 (https://www.iso.org/obp/ui/en/#iso:std:iso:9235:ed-3:v1:en), kuriame apibrėžiami aromatinių natūralių žaliavų terminai.

Standarte rašoma: „Aromatinis vanduo, hidrolatas: vandeninis distiliatas, kuris lieka po garų distiliacijos ir eterinio aliejaus atskyrimo, jei ir jis išgaunamas. Pavyzdys: levandų hidrolatas (vanduo), apelsinų žiedų vanduo.“

Žodis „distiliatas“ apibrėžiamas kaip „kondensacijos produktas, gautas distiliuojant natūralią žaliavą“.

Termino „hidrozolis“ ISO standarte nėra.

Žodžio kilmė. Manoma, kad žodis hidrolatas sudarytas iš tarptautinio termino hydro - vanduo ir prancūziško lait - pienas arba laiteux - pieniškas. Greičiausiai, tokį apibūdinimą įkvėpė išvaizda - kartais distiliuotas augalų vanduo būna balzganas, tarsi lengvai pieniškas, ypač pirmoje distiliacijos pusėje (žr. nuotrauką). Vėliau jis išskaidrėja.

Mažiau žinoma, bet įdomi teorija sako, kad šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas prancūzų vaistininko A. Chereau dar 1825 m. Jis rašė: „hidrolatai yra terapiniai vandenys, gauti distiliacijos būdu“. Tokia informacija atskleista Ann Harman knygoje „Harvest to Hydrosol“ (2023), kurią labai rekomenduoju visiems, besidomintiems augalų distiliavimu.

Kad ir kokia būtų kilmė, hidrolatas yra unikalus žodis, vartojamas tik aromaterapijos srityje. Tai suteikia aiškumo ir užtikrina, kad jis jis nebus supainiotas su jokiu kitu produktu. Tai ir yra svarbiausias šio termino privalumas.

AROMATINIS VANDUO

Nors terminas aromatinis vanduo yra įtrauktas ir apibrėžtas ISO standarte, kosmetikos pramonėje jis dažnai vartojamas apibūdinti bet kokiam kvapniam vandeniui. Tai gali būti vanduo, sumaišytas su eteriniu aliejumi naudojant emulsiklį, alkoholį ar kitą tirpiklį. Kartais į jį pridedama net ir sintetinių kvapiklių.

Geriausia rekomendacija - atidžiai skaityti etiketėje pateiktą informaciją ir klausti pardavėjo.

Prisiminkite: jei tai nėra distiliuota - tai ne hidrolatas.

HIDROZOLIS

Ieškodami žodžio hidrosolis reikšmės internete, rasite du tarpusavyje nesusijusius apibrėžimus. Taip nutiko todėl, kad dvi skirtingos mokslo šakos tuo pačiu pavadinimu įvardijo skirtingus dalykus.

1. Hidrozolis chemijoje

Hydrosol yra cheminis terminas. „Dictionary.com“ jį apibūdina kaip „koloidinę suspensiją vandenyje“. Šis žodis pirmą kartą paminėtas dar 19 amžiaus 6-ajame dešimtmetyje.

Wikipedia aiškina jo etimologiją: hydro- (vanduo, skystis) + sol (koloidinė suspensija, kurioje kietosios dalelės pasiskirsčiusios skystyje). Pavyzdžiai - rašalas, dažai.

2. Hidrozolis aromaterapijoje

Aromaterapijoje hidrozolis vadinamas vandeninis augalinės žaliavos distiliacijos produktas, taigi – hidrolato sinonimas.

Šį terminą 1989 m. JAV sukūrė ir išpopuliarino Jeanne Rose. Ji labai aktyviai skleidė žinias apie augalų distiliavimą, eterinių aliejų ir aromatinių vandenų naudojimą. Panašu, anapus Atlanto nebuvo žinomas terminas hidrolatas, tad ji sugalvojo žodį hydrosol, sudėdama hydro - vanduo ir sol - žodžio „solution“ (tirpalas) trumpinį.

Vėliau ji rašė, kad žinojo apie šio termino naudojimą chemijoje, bet vis tiek manė, jog jis tiks ir aromaterapijai. Žodis greitai prigijo tarp jos kolegų bei studentų ir tapo pagrindiniu JAV vartojamu terminu.

Problema ta, kad produktas, kurį aromaterapijoje vadina hidrozoliu, iš tikrųjų nėra hidrozolis chemine prasme. Aromatinis distiliatas turi augalų lakiųjų junginių skystoje formoje, išsklaidytų vandenyje. Tuo tarpu chemijoje hidrozolis reiškia kietųjų dalelių suspensiją skystyje.

Tikėtina, kad būtent dėl šio neatitikimo ir galimos painiavos ISO nepripažįsta žodžio hidrozolis vartojimo aromatinėms medžiagoms apibūdinti. Be to, chemijoje šis terminas pradėtas vartoti gerokai anksčiau, nei aromaterapijoje.

INCI PAVADINIMAI

INCI (Tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra) yra sisteminiai pavadinimai, tarptautiniu mastu naudojami identifikuoti kosmetikos ir buities produktų ingredientus. Visi ingredientai privalo būti nurodyti produkto etiketėje, todėl ši nomenklatūra užtikrina vienodą jų atpažinimą.

Pagal INCI, hidrolatai įvardijami kaip „augalas + vanduo“. Tai gali būti tiek lotyniškas, tiek bendrinis augalo pavadinimas, taip pat galima nurodyti augalo dalį.

Pvz., galime rasti ir „Tea tree water“, ir „Melaleuca alternifolia Leaf water“ - abu šie pavadinimai INCI skyriuje reiškia tą patį - arbatmedžio hidrolatą.

TRUMPI PRAKTINIAI PATARIMAI, KĄ ĮVERTINTI PERKANT HIDROLATUS

1. Produkto aprašyme ieškokite patvirtinimo, kad jis išgautas distiliuojant augalinę žaliavą. Jei tokios informacijos nerandate - klauskite pardavėjo.

2. Etiketėje turi būti nurodytas ir bendrinis, ir lotyniškas augalo pavadinimas. Labai gerai, jei nurodama ir distiliuota augalo dalis (lapai, žiedai, šaknys ir pan.). Būtent lotyniškas pavadinimas yra patikimiausia informacija, padedanti tiksliai identifikuoti augalą.

3. INCI skyriuje turėtų būti tik „augalas + vanduo“ (pvz., levandų vanduo“, „Lavandula angustifolia water“). Jei randate emulsiklį, tirpiklį, alkoholį, eterinį aliejų ir pan. - tai ne hidrolatas.

APIBENDINIMAS

Hidrolatas ir aromatinis vanduo yra du ISO pripažinti terminai, vartojami kalbant apie aromatines žaliavas.

Hidrolatas yra unikalus žodis, vartojamas tik aromaterapijoje, todėl jis negali būti supainiotas su kitu produktu. Manau, tai ir yra didžiausias jo privalumas.

Aromatinis vanduo neretai vartojamas bet kokiam kvapniam vandeniui pavadinti, net ir sintetiniam, nedistiliuotam produktui. Tad radus šį terminą reiktų pasigilinti atidžiau, pasitikslinti su pardavėju.

Terminas hidrozolis daugiau nei šimtmetį egzistavo chemijoje, kol buvo pradėtas naudoti aromaterapijoje JAV. Tačiau šie du skirtingi mokslai tą patį žodį naudoja apibūdinti skirtingus dalykus.

Tikėtina, kad dėl šio neatitikimo ISO nepripažįsta žodžio hidrozolis vartojimo aromatinėms medžiagoms.

Aš renkuosi vartoti žodį hidrolatas. Žodį hidrozolis kartais panaudoju tik bendraudama su už Europos ribų gyvenančiais kolegomis.

Labai norėčiau, kad aromaterapijos ir kosmetikos pramonė visada vartotų terminą hidrolatas, taip išvengiant painiavos kalbant apie aromatinius vandenis, gautus distiliuojant augalinę žaliavą.

Apie hidrolatų naudojimą šaltuoju metų laiku skaitykite šiame straipsnyje: https://www.aromaterapeutai.lt/hidrolatai-ir-ju-naudojimas-saltuoju-metu-laiku

Šaltiniai:

A.Harman. Harvest to Hydrosol, 2d edition. 2023.

J.Rose. Hydrosols and Aromatic Water. A collection of data 1990-2015.

https://www.iso.org/obp/ui/en/#iso:std:iso:9235:ed-3:v1:en

https://www.dictionary.com/browse/hydrosol

https://en.wiktionary.org/wiki/hydrosol

https://en.wikipedia.org/wiki/Herbal_distillate

https://www.britannica.com/science/sol-colloid#ref275364

https://www.personalcarecouncil.org/resources/inci/